- sandermė
- sándermė dkt. Garsų̃ sándermė.
.
.
sandermė — sf. (1) NdŽ 1. DŽ dermė, harmonija: Garsų sandermė vadinasi eufonija rš. Romūs jie buvo todėl, kad jų sielose buvo visiška sandermė tarp jų poelgių ir sąžinės rš. Joje (apysakoje) ieškota sandermės tarp monografijos apie skulptorių ir biografinio … Dictionary of the Lithuanian Language